Pranešimai

Žemaičių Vyskupystės Muziejus: Aneksija

    Žemaičių   Vyskupystės   Muziejaus   ANEKSIJA     Laikraštis „Telšių Žinios“ 2015 m. sausio 5 d. internetinėje informacijoje „Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui“ skelbia šitokią Žinią (cituoju visą tekstą):   „LR Vyriausybė gruodžio 15 dienos posėdyje pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui. Žemaičių vyskupystės muziejus bus reorganizuojamas jungimo būdu – prijungiant jį prie Žemaičių muziejaus „Alka“ kaip struktūrinį padalinį. Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimo tikslas – sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą, padidinti jų veiklos efektyvumą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius. Atkreipiamas dėmesys, kad Žemaičių vyskupystės muziejus nebus perkeliamas į kitas patalpas, nebus išformuojami ar peršifruojami muziejaus rinkiniai. Bus naikinamos muziejaus direktoriaus, vyr. fondų saugotojo ir vyr. finansininko p...

Vytautas Mačernis „Ateities“ puslapiuose

  Vytautas Mačernis „Ateities“ puslapiuose (1936 – 1940 m.)   Visai atsitiktinai „Žemaičių Prieteliaus“ laikraštyje suradus kelis nelabai žinomus Vytauto Mačernio eilėraščius (poeto knygose jų nėra), kilo noras tikslingai perversti ir mėnesinio moksleivių žurnalo „Ateitis“ komplektus, nes jame lygiai tuo pat metu kaip ir „Žemaičių Prieteliuje“ (bet jau respublikiniu, o ne regioniniu mastu) ėmė viešai ir plačiai reikštis jaunasis kūrėjas. Žemiau pateikiu duomenis apie Vytauto Mačernio publikacijas ar su jo asmeniu susijusią kitą informaciją, pastebėtą „Ateities“ žurnalo 1936 – 1940 metų puslapiuose.   Eilėraščiai   1936 m. Nr. 10 (p. 375) atspausdintas eilėraštis „Nėra laimės“. Kūrinio tekstas identiškas publikuotiems poeto knygose. 1937 m. Nr. 4 (p. 158) atspausdintas eilėraštis „Miražai“. Tekstas publikuotas poeto knygose. 1937 m. Nr. 11 (p. 393) atspausdintas eilėraštis „Laiškas Kristui“. Tekstas publikuotas knygose. 1937/1938 m. Nr. 1 (p. 5...

Visiškai aišku

  Visiškai aišku   Visiškai aišku, jog Kirkilo vadovaujama plačioji – esanti ne tik Seime, bet ir už jo sienų – opozicija 2009 m sausio 16 dieną Lietuvoje įvykdė valstybinį perversmą. Formaliai tarsi ir neprikibsi, viskas vyko įstatymiškai, jei neskaitysime priešiškų jėgų suorganizuoto smurtinio padugnių išpuolio prieš Lietuvos laisvės ir demokratijos simbolį Seimą. Bet faktiškai plačioji opozicija ėmė siekti revanšo iškart po pralaimėtų Seimo rinkimų. Kas per daiktas ta plačioji opozicija ir kas ją sudaro? Visų pirma tai politinės partijos bei organizacijos parlamente ir už jo ribų (kirkilininkai, Pakso-Mazuronio ir Uspaskicho partijos, Paleckiuko „frontininkai“, prunskininkai ir prunskininkės, pilietininkai, valstietininkai…) vienokiu ar kitokiu būdu išnešioti ir pagimdytos tos pačios motinos – Lietuvos Komunistų partijos (bolševikų). Raudonosios profsąjungos ir žemvaldžių organizacijos, kurio kaip taisyklė ima „ginti“ dirbančiųjų interesus, tik pralaimėjus rinkimus ko...

Vileišių Rūmų slėpiniai: Tąsa

  Vileišių Rūmų slėpiniai : Tąsa     Dar palyginus neseniai – 2004   metų antrajame   „Tarp knygų“ numeryje –   Sigitas Narbutas straipsnyje „Vileišių rūmų slėpiniai“¹ glaustai priminęs apie Mykolo Biržiškos ir Marcelės Kubiliūtės archyvų atradimą Petro Vileišio centrinių rūmų palėpės slėptuvėje 1999 metų rudenį, plačiau aprašė naujausius radinius: Jonui Basanavičiui priklaususių   XIX a. medžio raižinių kolekciją ir pluoštą antinacinio   lietuvių pogrindžio spaudos. Per praėjusius po to dvejus metus   P.Vileišio rūmų ansamblio gyvenime įvyko didelių permainų: rūmai prie Antakalnio gatvės buvo atnaujinti ir sumoderninti, ūkinis-gyvenamasis pastatas iškraustytas ir pritaikytas kitoms reikmėms, centrinių rūmų kabinetai, knygų ir periodikos fondų patalpos atlaisvintos pertvarkymo darbams. Žodžiu, buvo sujudintas storas sluoksnis užmaršties ir tikrųjų dulkių, pradrėksti nuo metų pajuodę vorų tinklai, išgriozti neprieinamiausi užkaboriai – p...