Neringa ne Nėris
KOMENTARAS Šį komentarą norisi pradėti citata iš Viktoro Aleknos straipsnio „Grįžtant prie Salomėjos Nėries likimo“ („Šiaurės Atėnai“, 1991, Nr. 15): „Apie Salomėją jau daug rašyta, dar daugiau prisiminimų guli archyvuose, o žmonės pasakoja nemažai ir tokių dalykų, kurie nieko bendra neturėjo su tikrove. Tik kažkodėl, prisimenant pagarsėjusius žmones, tikroji tiesa neretai stengiamasi pamiršti, o visokios pasakėlės eina iš lūpų į lūpas, išaugdamos į neįtikėtinas, bet žmonių kaip tik tikimas, pasakas...“ Kas jau kas, bet V. Alekna, autorius dvitomės knygos „Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis“ ir parengėjas S. Nėries Raštų tritomio, gerai žinojo, ką sako. Atidžiau skaitant minėtame „Metraštyje“ aprašytą laikotarpį, kai S. Nėris gulėjo Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje (nuo 1945 m. birželio 8 dienos, kai ją ten nusiuntė, iki išskraidinimo į Maskvą birželio 26 dieną –18 parų), krenta į akis keli dalykai, jei imi gilintis, kaip atsirado paslaptingasis sąsi...