Žemaičių Vyskupystės Muziejus: Aneksija

 

 

Žemaičių  Vyskupystės  Muziejaus

 

ANEKSIJA

 

 

Laikraštis „Telšių Žinios“ 2015 m. sausio 5 d. internetinėje informacijoje „Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui“ skelbia šitokią Žinią (cituoju visą tekstą):

 

„LR Vyriausybė gruodžio 15 dienos posėdyje pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui. Žemaičių vyskupystės muziejus bus reorganizuojamas jungimo būdu – prijungiant jį prie Žemaičių muziejaus „Alka“ kaip struktūrinį padalinį.

Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimo tikslas – sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą, padidinti jų veiklos efektyvumą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius.

Atkreipiamas dėmesys, kad Žemaičių vyskupystės muziejus nebus perkeliamas į kitas patalpas, nebus išformuojami ar peršifruojami muziejaus rinkiniai. Bus naikinamos muziejaus direktoriaus, vyr. fondų saugotojo ir vyr. finansininko pareigybės. Vietoje direktoriaus pareigybės bus steigiama skyriaus vedėjo pareigybė, vyr. fondų saugotojo muziejus ir dabar neturi, o vietoje vyr. finansininko pareigybės bus buhalterio pareigybė.

Reorganizuojamame Žemaičių vyskupystės muziejuje panaikinus vyriausiojo fondų saugotojo-direktoriaus pavaduotojo pareigybę, bus sutaupytos šiai pareigybei skiriamos atlyginimo lėšos, kurios sudaro 23 424 Lt per metus“.

(http://tzinios.lt/vyriausybe-pritare-zemaiciu-vyskupystes-muziejaus-reorganizavimui/)

 

(Keista, bet Žinioje neinformuojama, jog Žemaičių vyskupystės muziejus buvo įsteigtas Senovės Žemaičių religiniame, kultūriniame, gynybiniame centre – Varniuose, buvusios Žemaičių kunigų seminarijos patalpose. Nenurodyta įsteigimo data, nenurodytos institucijos – Muziejaus steigėjos, neįvardytas įsteigimo iniciatorius ir organizatorius, neįvardyti nei pirmas, nei paskutinis direktoriai).

Į šitą Žinią – Raštą visuomenei pažvelgsiu remdamasis ne kažkokiais „specialiais tyrimais“, o tik pačios Žinios teikiama medžiaga, sveiko proto argumentais bei gyvenimo ir kalbos logika.

Visų pirma, ką iš tikro reiškia formuluotė: „Žemaičių vyskupystės muziejus bus reorganizuojamas jungimo būdu – prijungiant jį prie (pajuodinta mano – P. V.) Žemaičių muziejaus „Alka“ kaip struktūrinį padalinį“? Paaiškinimui analogijų toli ieškoti nereikia. Štai prieš kelis mėnesius visų mūsų akivaizdoje Putino Rusija prijungė prie savęs, tai yra aneksavo (lot. annexio – prijungimas) Krymo pusiasalį; 1940 m. Stalino Rusija (SSSR) aneksavo, tai yra prijungė prie savęs kaip teritorinius padalinius Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybes. Prieš tai Hitlerio Vokietija užgrobė ir aneksavo Klaipėdos kraštą, Pilsudskio Lenkija – Vilniaus kraštą su Lietuvos sostine Vilniumi.

Žemaičių Vyskupystės Muziejaus atveju „reorganizavimas“ reiškia vien tai, kad plėšri didesnė žuvis praryja (prisijungia) mažesnę, kad didesnis, „įtakingesnis“ muziejus užvaldo (aneksuoja) mažesnį.

Kokiais „gerais“, „kilniais“, „pragmatiškais“ tikslais yra dangstomas Žemaičių Vyskupystės Muziejaus užgrobimas ir likvidavimas? Lydeka (tai yra kažkieno nešvarūs interesai), iš pradžių, pirma, patykoja grobį (laukia, kol sulaukia kvailesnės ar labiau korumpuotos valdžios), po to, antra, praryja jį (užgrobia ir aneksuoja) ir galiausiai, trečia, ima virškinti (inkorporuoti). Žemaičių Vyskupystės Muziejaus atžvilgiu jau imtas vykdyti trečiosios, baigiamosios Muziejaus likvidavimo stadijos pradinis etapas: tai yra nuodingais APGAULĖS, MELO ir BLEFO syvais bandoma, paralyžiuoti ir „suvirškinti“ visuomenės budrumą, tai yra siekiama taip paveikti visuomeninę nuomonę, jog ši nesureaguotų į daromas šunybes ir niekšybes, nesusimąstytų, jog yra žaidžiamas kažkoks nešvarus žaidimas. Tuo reikalu viešumon „išmetami“ klaidinantys orientyrai, apgaulingi argumentai, melagingi tikslai. Kaip priedanga, dūmų migla.

Taigi, kokiais „dūmais“ yra bandoma užleisti Žemaičių Vyskupystės Muziejaus likvidavimo „akciją“? Pasitelkiami, kaip minėjau, „geri“, „kilnūs“, „pragmatiški“, bet, deja, abstraktūs, veidmainiški, visuomenę klaidinantys tikslai. Aukščiau cituotoje Žinioje išvardijamos šios tariamos siekiamybės ir netikri tikslai, kuriuos pabandysime dabar trumpai aptarti:

1) Siekiant „sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių“. Bet tai nesąmonė! Įstaigų skaičiaus sumažinimas ar padidinimas pats savaime nėra joks gėris ar blogis. Svarbu, kokie ir kieno interesai už tokių „reorganizavimų“ slypi ir kokios galimos pasekmės. Jei kultūros įstaigų skaičiaus mažinimas būtų automatiškas gėris, tai privalu tokiu pat jungimo būdu reorganizuoti ir „Alkos“ muziejų Telšiuose – prijungiant jį struktūrinio padalinio teisėmis prie Šiaulių „Aušros“ muziejaus, o pastarąjį tokiomis pat teisėmis – Lietuvos kultūros efektyvinimo ir biudžeto taupymo „labui“ – prie Nacionalinio muziejaus Vilniuje! (Prisimenu, prie sovietų kolchozai kas pusmetį buvo smulkinami ir stambinami, stambinami ir smulkinami, o „socialistinio žemės ūkio“ vežimas kaip mirko, taip mirko tame pačiame baudžiavinio atsilikimo liūne).

2) Siekiant „optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą“. Šitaip suformuluotas   „tikslas“ tėra tik biurokratijos šarlatanų tuščiažodės „kūrybos“ pavyzdys. Veikiausiai net nesuvokiama, ką norima tuo pasakyti: tiesiog yra toks kanceliarinės kalbos štampas, tad kodėl jo nepanaudojus Rašte ir nepapūtus dūmų? (Jeigu būtų kokia nors Protinga Valia, tai ji taip optimizuotų biudžetinės įstaigos „Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija“ veiklą, kad ten sėdinčius besmegenės ir beprincipės biurokratijos klerkus, prisidėjusius ir klusniai įvykdžiusius akciją „Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui“, pasiųstų pjauti šunims šėko, taip sutaupydama per metus ne 23 424 Lt, o šimteriopai daugiau eurų!).

3) Siekiant „padidinti jų (biudžetinių įstaigų – P. V.) veiklos efektyvumą“. Čia vėl tas atvejis, kai normalius terminus „optimizuoti“, „efektyvinti“ biurokratijos raganiai ima naudoti kaip užkeikimus, kaip burtažodžius. Raganiai mano, kad jiems ištarus, tai yra įrašius į kokį nors Raštą tokius žodžius, burtai privalės suveikti ir reiškiniai, daiktai ar biudžetinės įstaigos savaime ims optimizuotis, o jų veiklos efektyvumas pūstis lyg balionas. (Bet yra nuomonė, kad atsitiks kaip tik priešingai ir sukombinuoto naujojo Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinio veikla nuslops. Pateiksiu du argumentus. Pirmas, skaitant Žinią, iškart krito į akis, jog Žemaičių Vyskupystės Muziejui jokių kaltinimų, net priekaištų dėl blogo darbo ar finansinės veiklos pažeidimų nepareikšta, kitaip sakant, Muziejus iki „reorganizavimo“ dirbo gerai, kompetentingai, ūkiškai – dirbo efektyviai. Antras, bendresnis pastebėjimas, – nedidelės įmonės, įstaigos paprastai veikia žymiai kūrybiškiau, entuziastiškiau, imliau, mobiliau – efektyviau, – nes jos labiau „alkanos“, yra arčiau gyvenimo, – nei didelės: nutukusios, apsunkusios, apsileidusios, subiurokratėjusios.

4)siekiant „racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius“. Bet tai melas! Ir – apgaulė. Informacinėje Žinioje rašoma: „Reorganizuojamame Žemaičių vyskupystės muziejuje panaikinus vyriausiojo fondų saugotojo-direktoriaus pavaduotojo pareigybę, bus sutaupytos šiai pareigybei skiriamos atlyginimo lėšos, kurios sudaro 23 424 Lt per metus“. Jeigu Rašto autoriai būtų pakėlę akis bent viena eilute aukščiau, būtų pamatę, jog ten prieš keletą akimirkų jie patys konstatavo: „vyr. fondų saugotojo muziejus ir dabar neturi“ !! Taigi sutaupymas – nulinis. Tiesiog likviduojama pareigybė, kuri nebuvo užimta. Žodžiu, visuomenei ir Vyriausybei meluojama, jog „reorganizacija“ leis sutaupyti atlyginimo lėšų ir tą melą bandoma pagrįsti apgaulės būdu.

Tarp kitko, visuomenę bandoma dezinformuoti ir pačia antrašte: „Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui“. Šio Rašto autoriai kažkodėl yra įsitikinę, jog žodžiai (jų reikšmės) gali būti prievartaujami ar bent yra prostitutės. Nieko panašaus! Žodžiai (jų reikšmės) yra be galo užsispyrę, atkaklūs, stiprūs padarai ir absoliučiai neparsiduodantys! Jei atsispirtume į pranešamos Žinios turinį, esmę, tai antraštė turėtų skambėti šitaip: „Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus panaikinimui“. Nes žodis „panaikinti“ turi reikšmes: „padaryti, kad išnyktų“ ir „paskelbti negaliojančiu, neveikiančiu (įstatymą, įstaigą, tarnybą ir pan.), likviduoti“. O žodis „reorganizuoti“ reiškia „sutvarkyti iš naujo, pertvarkyti“. Vadinas, Žinios antraštė neatitinka jos turinio. (Tokius su kalba išdarinėjamus fokusus reiktų prilyginti dokumentų klastojimo atvejams).

Priartėjome prie išvadų.

Pirma, visi tikslai, vardan kurių Vyriausybė pritarė Žemaičių Vyskupystės Muziejaus panaikinimui yra NIEKINIAI, nes arba yra be turinio – abstraktūs, tušti, arba veidmainiški, arba melagingi. (Pagal šį nusikalstamą biurokratinį modelį, kokioms nors užkulisinėms grupuotėms ar savanaudiškiems veikėjams užsakius, galima tikslingai susidoroti su BET KURIA, net pačia geriausia, optimaliausiai ir efektyviausiai dirbančia Lietuvos biudžetine įstaiga, tarnyba ar įmone. Nes „įstaigų mažinimo“, „optimizavimo“, „efektyvinimo“, „pareigybių mažinimo (taupymo)“ dingstimis „reorganizaciją“ „jungimo–prijungimo būdu“ įmanoma įvykdyti prieš BET KĄ dėl tų dingsčių abstraktumo, demagogiškumo ir visuotinumo. Tai yra pavojinga).

Antra išvada peršasi savaime: jeigu deklaruojamieji tikslai yra falšas, tai kokie tada tikrieji – slepiamieji – slaptieji šitos „operacijos“ tikslai ir kas yra visos šitos Žemaičių Vyskupystės Muziejaus DEZORGANIZACIJOS autoriai ir užsakovai? Ir kokios naudos sau jie iš to tikisi?

Ir pagaliau moralinis reikalo aspektas: vis dėlto būtų įdomu sužinoti, kaip į aprašytą kaimyninio Muziejaus „reorganizaciją“ sureagavo Žemaičių muziejus „Alka“, kuriam šitame spektaklyje skirtas plėšriosios lydekos vaidmuo? Bent jau „Alkos“ įkūrėjas, okupantų nukankintas legendinis muziejininkas Pranas Genys apsiverstų grabe (jei jį būtų kada turėjęs), sužinojęs, ką valdininkai išdarinėja su Lietuvos kultūros, šviesos ir atminties švyturiais – muziejais. (Beje, simboliška, kad pati Žemaičių Vyskupystės Muziejaus architektūra ir stovėjimo vieta daro jį matomą iš toli ir visų pusių – daro panašų į Švyturį).

 

Lexar1(Marius)>aneksia>WRL3263>Žemaičių VM aneksija

 

                            *

 

 

 

Žemaičių  Vyskupystės  Muziejaus

 

ANEKSIJA

 

Laikraštis „Telšių Žinios“ 2015 m. sausio 5 d. internetinėje informacijoje „Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui“ skelbia šitokią Žinią (cituoju visą tekstą):

 

„LR Vyriausybė gruodžio 15 dienos posėdyje pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui. Žemaičių vyskupystės muziejus bus reorganizuojamas jungimo būdu – prijungiant jį prie Žemaičių muziejaus „Alka“ kaip struktūrinį padalinį.

Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimo tikslas – sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą, padidinti jų veiklos efektyvumą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius.

Atkreipiamas dėmesys, kad Žemaičių vyskupystės muziejus nebus perkeliamas į kitas patalpas, nebus išformuojami ar peršifruojami muziejaus rinkiniai. Bus naikinamos muziejaus direktoriaus, vyr. fondų saugotojo ir vyr. finansininko pareigybės. Vietoje direktoriaus pareigybės bus steigiama skyriaus vedėjo pareigybė, vyr. fondų saugotojo muziejus ir dabar neturi, o vietoje vyr. finansininko pareigybės bus buhalterio pareigybė.

Reorganizuojamame Žemaičių vyskupystės muziejuje panaikinus vyriausiojo fondų saugotojo-direktoriaus pavaduotojo pareigybę, bus sutaupytos šiai pareigybei skiriamos atlyginimo lėšos, kurios sudaro 23 424 Lt per metus“.

(http://tzinios.lt/vyriausybe-pritare-zemaiciu-vyskupystes-muziejaus-reorganizavimui/)

 

(Keista, bet Žinioje neinformuojama, jog Žemaičių vyskupystės muziejus buvo įsteigtas Senovės Žemaičių religiniame, kultūriniame, gynybiniame centre – Varniuose, buvusios Žemaičių kunigų seminarijos patalpose. Nenurodyta įsteigimo data, nenurodytos institucijos – Muziejaus steigėjos, neįvardytas įsteigimo iniciatorius ir organizatorius, neįvardyti nei pirmas, nei paskutinis direktoriai).

Į šitą Žinią – Raštą visuomenei pažvelgsiu remdamasis ne kažkokiais „specialiais tyrimais“, o tik pačios Žinios teikiama medžiaga, sveiko proto argumentais bei gyvenimo ir kalbos logika.

Visų pirma, ką iš tikro reiškia formuluotė: „Žemaičių vyskupystės muziejus bus reorganizuojamas jungimo būdu – prijungiant jį prie (pajuodinta mano – P. V.) Žemaičių muziejaus „Alka“ kaip struktūrinį padalinį“? Paaiškinimui analogijų toli ieškoti nereikia. Štai beveik prieš metus visų mūsų akivaizdoje Putino Rusija prijungė prie savęs, tai yra aneksavo (lot. annexio – prijungimas) Krymo pusiasalį; 1940 m. Stalino Rusija (SSSR) aneksavo, tai yra prijungė prie savęs kaip teritorinius padalinius Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybes. Prieš tai Hitlerio Vokietija užgrobė ir aneksavo Klaipėdos kraštą, Pilsudskio Lenkija – Vilniaus kraštą su Lietuvos sostine Vilniumi.

Žemaičių Vyskupystės Muziejaus atveju „reorganizavimas“ reiškia vien tai, kad plėšri didesnė žuvis praryja (prisijungia) mažesnę, kad didesnis, „įtakingesnis“ muziejus užvaldo (aneksuoja) mažesnį.

Kokiais „gerais“, „kilniais“, „pragmatiškais“ tikslais yra dangstomas Žemaičių Vyskupystės Muziejaus užgrobimas ir likvidavimas? Lydeka (tai yra kažkieno nešvarūs interesai), iš pradžių, pirma, patykoja grobį (laukia, kol sulaukia kvailesnės ar labiau korumpuotos valdžios), po to, antra, praryja jį (užgrobia ir aneksuoja) ir galiausiai, trečia, ima virškinti (inkorporuoti). Žemaičių Vyskupystės Muziejaus atžvilgiu jau imtas vykdyti trečiosios, baigiamosios Muziejaus likvidavimo stadijos pradinis etapas: tai yra nuodingais APGAULĖS, MELO ir BLEFO syvais bandoma, paralyžiuoti ir „suvirškinti“ visuomenės budrumą, tai yra siekiama taip paveikti visuomeninę nuomonę, jog ši nesureaguotų į daromas šunybes ir niekšybes, nesusimąstytų, jog yra žaidžiamas kažkoks nešvarus žaidimas. Tuo reikalu viešumon „išmetami“ klaidinantys orientyrai, apgaulingi argumentai, melagingi tikslai. Kaip priedanga, dūmų migla.

Taigi, kokiais „dūmais“ yra bandoma užleisti Žemaičių Vyskupystės Muziejaus likvidavimo „akciją“? Pasitelkiami, kaip minėjau, „geri“, „kilnūs“, „pragmatiški“, bet, deja, abstraktūs, veidmainiški, visuomenę klaidinantys tikslai. Aukščiau cituotoje Žinioje išvardijamos šios tariamos siekiamybės ir netikri tikslai, kuriuos pabandysime dabar trumpai aptarti:

1) Siekiant „sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių“. Bet tai nesąmonė! Įstaigų skaičiaus sumažinimas ar padidinimas pats savaime nėra joks gėris ar blogis. Svarbu, kokie ir kieno interesai už tokių „reorganizavimų“ slypi ir kokios galimos pasekmės. Jei kultūros įstaigų skaičiaus mažinimas būtų automatiškas gėris, tai privalu tokiu pat jungimo būdu reorganizuoti ir „Alkos“ muziejų Telšiuose – prijungiant jį struktūrinio padalinio teisėmis prie Šiaulių „Aušros“ muziejaus, o pastarąjį tokiomis pat teisėmis – Lietuvos kultūros efektyvinimo ir biudžeto taupymo „labui“ – prie Nacionalinio muziejaus Vilniuje! (Prisimenu, prie sovietų kolchozai kas pusmetį buvo smulkinami ir stambinami, stambinami ir smulkinami, o „socialistinio žemės ūkio“ vežimas kaip mirko, taip mirko tame pačiame baudžiavinio atsilikimo liūne).

2) Siekiant „optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą“. Šitaip suformuluotas   „tikslas“ tėra tik biurokratijos šarlatanų tuščiažodės „kūrybos“ pavyzdys. Veikiausiai net nesuvokiama, ką norima tuo pasakyti: tiesiog yra toks kanceliarinės kalbos štampas, tad kodėl jo nepanaudojus Rašte ir nepapūtus dūmų? (Jeigu būtų kokia nors Protinga Valia, tai ji taip optimizuotų biudžetinės įstaigos „Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija“ veiklą, kad ten sėdinčius besmegenės ir beprincipės biurokratijos klerkus, prisidėjusius ir klusniai įvykdžiusius akciją „Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui“, pasiųstų pjauti šunims šėko, taip sutaupydama per metus ne 23 424 Lt, o šimteriopai daugiau eurų!).

3) Siekiant „padidinti jų (biudžetinių įstaigų – P. V.) veiklos efektyvumą“. Čia vėl tas atvejis, kai normalius terminus „optimizuoti“, „efektyvinti“ biurokratijos raganiai ima naudoti kaip užkeikimus, kaip burtažodžius. Raganiai mano, kad jiems ištarus, tai yra įrašius į kokį nors Raštą tokius žodžius, burtai privalės suveikti ir reiškiniai, daiktai ar biudžetinės įstaigos savaime ims optimizuotis, o jų veiklos efektyvumas pūstis lyg balionas. (Bet yra nuomonė, kad atsitiks kaip tik priešingai ir sukombinuoto naujojo Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinio veikla nuslops. Pateiksiu du argumentus. Pirmas, skaitant Žinią, iškart krito į akis, jog Žemaičių Vyskupystės Muziejui jokių kaltinimų, net priekaištų dėl blogo darbo ar finansinės veiklos pažeidimų nepareikšta, kitaip sakant, Muziejus iki „reorganizavimo“ dirbo gerai, kompetentingai, ūkiškai – dirbo efektyviai. Antras, bendresnis pastebėjimas, – nedidelės įmonės, įstaigos paprastai veikia žymiai kūrybiškiau, entuziastiškiau, imliau, mobiliau – efektyviau, – nes jos labiau „alkanos“, yra arčiau gyvenimo, – nei didelės: nutukusios, apsunkusios, apsileidusios, subiurokratėjusios.

4)siekiant „racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius“. Bet tai melas! Ir – apgaulė. Informacinėje Žinioje rašoma: „Reorganizuojamame Žemaičių vyskupystės muziejuje panaikinus vyriausiojo fondų saugotojo-direktoriaus pavaduotojo pareigybę, bus sutaupytos šiai pareigybei skiriamos atlyginimo lėšos, kurios sudaro 23 424 Lt per metus“. Jeigu Rašto autoriai būtų pakėlę akis bent viena eilute aukščiau, būtų pamatę, jog ten prieš keletą akimirkų jie patys konstatavo: „vyr. fondų saugotojo muziejus ir dabar neturi“ !! Taigi sutaupymas – nulinis. Tiesiog likviduojama pareigybė, kuri nebuvo užimta. Žodžiu, visuomenei ir Vyriausybei meluojama, jog „reorganizacija“ leis sutaupyti atlyginimo lėšų ir tą melą bandoma pagrįsti apgaulės būdu.

Tarp kitko, visuomenę bandoma dezinformuoti ir pačia antrašte: „Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui“. Šio Rašto autoriai kažkodėl yra įsitikinę, jog žodžiai (jų reikšmės) gali būti prievartaujami ar bent yra prostitutės. Nieko panašaus! Žodžiai (jų reikšmės) yra be galo užsispyrę, atkaklūs, stiprūs padarai ir absoliučiai neparsiduodantys! Jei atsispirtume į pranešamos Žinios turinį, esmę, tai antraštė turėtų skambėti šitaip: „Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus panaikinimui“. Nes žodis „panaikinti“ turi reikšmes: „padaryti, kad išnyktų“ ir „paskelbti negaliojančiu, neveikiančiu (įstatymą, įstaigą, tarnybą ir pan.), likviduoti“. O žodis „reorganizuoti“ reiškia „sutvarkyti iš naujo, pertvarkyti“. Vadinas, Žinios antraštė neatitinka jos turinio. (Tokius su kalba išdarinėjamus fokusus reiktų prilyginti dokumentų klastojimo atvejams).

Priartėjome prie išvadų.

Pirma, visi tikslai, vardan kurių Vyriausybė pritarė Žemaičių Vyskupystės Muziejaus panaikinimui yra NIEKINIAI, nes arba yra be turinio – abstraktūs, tušti, arba veidmainiški, arba melagingi. (Pagal šį biurokratinį modelį, kokioms nors užkulisinėms grupuotėms ar suinteresuotiems veikėjams užsakius, galima tikslingai susidoroti su BET KURIA, net pačia geriausia, optimaliausiai ir efektyviausiai dirbančia Lietuvos biudžetine įstaiga, tarnyba ar įmone. Nes „įstaigų mažinimo“, „optimizavimo“, „efektyvinimo“, „pareigybių mažinimo (taupymo)“ dingstimis „reorganizaciją“ prijungimo – aneksijos būdu nesunku įvykdyti prieš BET KĄ dėl tų dingsčių abstraktumo, demagogiškumo ir visuotinumo. Tai – pavojinga).

Antra išvada peršasi savaime: jeigu deklaruojamieji tikslai yra falšas, tai kokie tada tikrieji – slepiamieji – slaptieji šitos „operacijos“ tikslai ir kas yra visos šitos Žemaičių Vyskupystės Muziejaus DEZORGANIZACIJOS autoriai ir užsakovai? Ir kokios naudos sau jie iš to tikisi?

Ir pagaliau moralinis reikalo aspektas: vis dėlto būtų įdomu sužinoti, kaip į aprašytą kaimyninio Muziejaus „reorganizaciją“ sureagavo Žemaičių muziejus „Alka“, kuriam šitame spektaklyje skirtas plėšriosios lydekos vaidmuo? Bent jau „Alkos“ įkūrėjas, okupantų nukankintas legendinis muziejininkas Pranas Genys apsiverstų grabe (jei jį būtų kada turėjęs), sužinojęs, ką valdininkai išdarinėja su Lietuvos kultūros, šviesos ir atminties švyturiais – muziejais. (Beje, simboliška, kad pati Žemaičių Vyskupystės Muziejaus architektūra ir stovėjimo vieta daro jį matomą iš toli ir visų pusių – daro panašų į Švyturį).

 

                                                                Pranas Vasiliauskas

 

2015 metų sausio 21 diena

                Vilnius

 

kd Maxtor>„D“likučiai2017.07.23>KOPIJOS2015.12.27> Zemaiciu Vyskupystes Muziejaus anekija>WRL3263>Text

 

                      *

 

 

 

Žemaičių  Vyskupystės  Muziejaus

 

ANEKSIJA

 

 

Laikraštis „Telšių Žinios“ 2015 m. sausio 5 d. internetinėje informacijoje „Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui“ skelbia šitokią Žinią (cituoju visą tekstą):

 

„LR Vyriausybė gruodžio 15 dienos posėdyje pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui. Žemaičių vyskupystės muziejus bus reorganizuojamas jungimo būdu – prijungiant jį prie Žemaičių muziejaus „Alka“ kaip struktūrinį padalinį.

Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimo tikslas – sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą, padidinti jų veiklos efektyvumą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius.

Atkreipiamas dėmesys, kad Žemaičių vyskupystės muziejus nebus perkeliamas į kitas patalpas, nebus išformuojami ar peršifruojami muziejaus rinkiniai. Bus naikinamos muziejaus direktoriaus, vyr. fondų saugotojo ir vyr. finansininko pareigybės. Vietoje direktoriaus pareigybės bus steigiama skyriaus vedėjo pareigybė, vyr. fondų saugotojo muziejus ir dabar neturi, o vietoje vyr. finansininko pareigybės bus buhalterio pareigybė.

Reorganizuojamame Žemaičių vyskupystės muziejuje panaikinus vyriausiojo fondų saugotojo-direktoriaus pavaduotojo pareigybę, bus sutaupytos šiai pareigybei skiriamos atlyginimo lėšos, kurios sudaro 23 424 Lt per metus“.

(http://tzinios.lt/vyriausybe-pritare-zemaiciu-vyskupystes-muziejaus-reorganizavimui/)

 

(Keista, bet Žinioje neinformuojama, jog Žemaičių vyskupystės muziejus buvo įsteigtas Senovės Žemaičių religiniame, kultūriniame, gynybiniame centre – Varniuose, buvusios Žemaičių kunigų seminarijos patalpose. Nenurodyta įsteigimo data, nenurodytos institucijos – Muziejaus steigėjos, neįvardytas įsteigimo iniciatorius ir organizatorius, neįvardyti nei pirmas, nei paskutinis direktoriai).

Į šitą Žinią – Raštą visuomenei pažvelgsiu remdamasis ne kažkokiais „specialiais tyrimais“, o tik pačios Žinios teikiama medžiaga, sveiko proto argumentais bei gyvenimo ir kalbos logika.

Visų pirma, ką iš tikro reiškia formuluotė: „Žemaičių vyskupystės muziejus bus reorganizuojamas jungimo būdu – prijungiant jį prie (pajuodinta mano – P. V.) Žemaičių muziejaus „Alka“ kaip struktūrinį padalinį“? Paaiškinimui analogijų toli ieškoti nereikia. Štai prieš kelis mėnesius visų mūsų akivaizdoje Putino Rusija prijungė prie savęs, tai yra aneksavo (lot. annexio – prijungimas) Krymo pusiasalį; 1940 m. Stalino Rusija (SSSR) aneksavo, tai yra prijungė prie savęs kaip teritorinius padalinius Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybes. Prieš tai Hitlerio Vokietija užgrobė ir aneksavo Klaipėdos kraštą, Pilsudskio Lenkija – Vilniaus kraštą su Lietuvos sostine Vilniumi. Žemaičių Vyskupystės Muziejaus atveju „reorganizavimas“ reiškia vien tai, kad plėšri didesnė žuvis praryja (prisijungia) mažesnę, kad didesnis, „įtakingesnis“ muziejus užvaldo mažesnį.

Kokiais „gerais“, „kilniais“, „pragmatiškais“ tikslais yra dangstomas Žemaičių Vyskupystės Muziejaus užgrobimas ir likvidavimas? Lydeka (tai yra kažkieno nešvarūs interesai), iš pradžių, pirma, patykoja grobį (laukia, kol sulaukia kvailesnės ar labiau korumpuotos valdžios), po to, antra, praryja jį (užgrobia ir aneksuoja) ir galiausiai, trečia, ima virškinti (inkorporuoti). Žemaičių Vyskupystės Muziejaus atžvilgiu jau imtas vykdyti trečiosios, baigiamosios Muziejaus likvidavimo stadijos pradinis etapas: tai yra nuodingais APGAULĖS, MELO ir BLEFO syvais bandoma, paralyžiuoti ir „suvirškinti“ visuomenės budrumą, tai yra siekiama taip paveikti visuomeninę nuomonę, jog ši nesureaguotų į daromas šunybes ir niekšybes, manydama, jog jokio kriminalo nėra daroma. Tuo reikalu viešumon „išmetami“ klaidinantys orientyrai, apgaulingi argumentai, melagingi tikslai. Kaip priedanga, dūmų migla.

Taigi, kokiais „dūmais“ yra bandoma užleisti Žemaičių Vyskupystės Muziejaus likvidavimo „akciją“? Pasitelkiami, kaip minėjau, „geri“, „kilnūs“, „pragmatiški“, bet, deja, abstraktūs, veidmainiški, visuomenę klaidinantys tikslai. Aukščiau cituotoje Žinioje išvardijamos šios tariamos siekiamybės ir netikri tikslai, kuriuos pabandysime dabar trumpai aptarti:

1)Siekiant „sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių“. Bet tai nesąmonė! Įstaigų skaičiaus sumažinimas ar padidinimas pats savaime nėra joks gėris ar blogis. Svarbu, kokie ir kieno interesai už tokių „reorganizavimų“ slypi ir kokios galimos pasekmės. Jei kultūros įstaigų skaičiaus mažinimas būtų automatiškas gėris, tai privalu jungimo būdu reorganizuoti ir „Alkos“ muziejų Telšiuose – prijungiant jį struktūrinio padalinio teisėmis prie Šiaulių „Aušros“ muziejaus, o pastarąjį tokiomis pat teisėmis – Lietuvos kultūros efektyvinimo ir biudžeto taupymo „labui“ – prie Nacionalinio muziejaus Vilniuje! (Prisimenu, prie sovietų kolchozai kas pusmetį buvo smulkinami ir stambinami, stambinami ir smulkinami, o „socialistinio žemės ūkio“ vežimas kaip mirko, taip mirko tame pačiame baudžiavinio atsilikimo liūne).

2)Siekiant „optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą“. Šitaip suformuluotas   „tikslas“ tėra tik biurokratijos šarlatanų „kūrybos“ pavyzdys. Veikiausiai net nesuvokiama, ką norima tuo pasakyti: tiesiog yra toks kanceliarinės kalbos štampas, tad kodėl jo nepanaudojus Rašte ir nepapūtus dūmų? (Jeigu būtų kokia nors Protinga Valia, tai ji taip optimizuotų biudžetinės įstaigos „Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija“ veiklą, kad ten sėdinčius besmegenės ir beprincipės biurokratijos klerkus, prisidėjusius ir klusniai įvykdžiusius akciją „Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui“, pasiųstų pjauti šunims šėko, taip sutaupydama per metus ne 23 424 Lt, o šimteriopai daugiau eurų!).

3)Siekiant „padidinti jų (biudžetinių įstaigų – P. V.) veiklos efektyvumą“. Čia vėl tas atvejis, kai normalius terminus „optimizuoti“, „efektyvinti“ biurokratijos raganiai ima naudoti kaip užkeikimus, kaip burtažodžius. Raganiai mano, kad jiems ištarus, tai yra įrašius į kokį nors Raštą tokius žodžius, burtai privalės suveikti ir reiškiniai, daiktai ar biudžetinės įstaigos savaime ims optimizuotis, o jų veiklos efektyvumas pūstis lyg balionas. (Bet yra nuomonė, kad atsitiks kaip tik priešingai ir sukombinuoto naujojo Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinio veikla nuslops. Pateiksiu du argumentus. Pirmas, skaitant Žinią, iškart krito į akis, jog Žemaičių Vyskupystės Muziejui jokių kaltinimų, net priekaištų dėl blogo darbo ar finansinės veiklos pažeidimų nepareikšta, kitaip sakant, Muziejus iki „reorganizavimo“ dirbo gerai, kompetentingai, ūkiškai – dirbo efektyviai. Antras, bendresnis pastebėjimas, – nedidelės įmonės, įstaigos veikia žymiai kūrybiškiau, agresyviau, imliau, mobiliau – efektyviau, – nes jos labiau „alkanos“, yra arčiau gyvenimo, – nei didelės: nutukusios, apsunkusios, apsileidusios, subiurokratėjusios.

4)siekiant „racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius“. Bet tai melas! Ir – apgaulė. Informacinėje Žinioje rašoma: „Reorganizuojamame Žemaičių vyskupystės muziejuje panaikinus vyriausiojo fondų saugotojo-direktoriaus pavaduotojo pareigybę, bus sutaupytos šiai pareigybei skiriamos atlyginimo lėšos, kurios sudaro 23 424 Lt per metus“. Jeigu Rašto autoriai būtų pakėlę akis bent viena eilute aukščiau, būtų pamatę, jog ten prieš keletą akimirkų jie patys konstatavo: „vyr. fondų saugotojo muziejus ir dabar neturi“ !! Taigi sutaupymas – nulinis. Tiesiog likviduojama pareigybė, kuri nebuvo užimta. Žodžiu, visuomenei meluojama, jog „reorganizacija“ leis sutaupyti atlyginimo lėšų ir tą melą bandoma pagrįsti apgaulės būdu.

Tarp kitko, visuomenę bandoma dezinformuoti ir pačia antrašte: „Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus reorganizavimui“. Šio Rašto autoriai kažkodėl yra įsitikinę, jog žodžiai (jų reikšmės) gali būti prievartaujami ar bent yra prostitutės. Nieko panašaus! Žodžiai (jų reikšmės) yra be galo užsispyrę, atkaklūs, stiprūs padarai ir absoliučiai neparsiduodantys! Jei atsispirtume į pranešamos Žinios turinį, esmę, tai antraštė turėtų skambėti šitaip: „Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus panaikinimui“. Nes žodis „panaikinti“ turi reikšmes: „padaryti, kad išnyktų“ ir „paskelbti negaliojančiu, neveikiančiu (įstatymą, įstaigą, tarnybą ir pan.), likviduoti“. O žodis „reorganizuoti“ reiškia „sutvarkyti iš naujo, pertvarkyti“. Vadinas, Žinios antraštė neatitinka jos turinio. (Tokius su kalba išdarinėjamus fokusus reiktų prilyginti dokumentų klastojimo atvejams).

Priartėjome prie išvadų. Pirma, visi tikslai, vardan kurių Vyriausybė pritarė Žemaičių vyskupystės muziejaus panaikinimui yra NIEKINIAI, nes arba yra be turinio – abstraktūs, arba veidmainiški, arba melagingi.

Antra išvada peršasi savaime: jeigu deklaruojamieji tikslai yra falšas, tai kokie tada tikrieji – slepiamieji – slaptieji šitos „operacijos“ tikslai ir kas yra visos šitos Žemaičių Vyskupystės Muziejaus DEZORGANIZACIJOS autoriai ir užsakovai?

Ir pagaliau moralinis reikalo aspektas: vis dėlto būtų įdomu sužinoti, kaip į aprašytą kaimyninio Muziejaus „reorganizaciją“ sureagavo Žemaičių muziejus „Alka“, kuriam šitame spektaklyje skirta plėšriosios lydekos rolė? Bent jau „Alkos“ įkūrėjas, okupantų nukankintas legendinis muziejininkas Pranas Genys apsiverstų grabe (jei jį būtų kada turėjęs), sužinojęs, ką valdininkai išdarinėja su Lietuvos kultūros, šviesos ir atminties švyturiais – muziejais. (Beje, simboliška, bet pati Žemaičių Vyskupystės Muziejaus architektūra, stovėjimo vieta daro jį matomą iš toli ir visų pusių – kaip Švyturį pasiklydusiems, kaip orientyrą plaukiantiems gyvenimo okeanais). 

 

kd Maxtor>„D“likučiai201707.23>KOPIJOS2015.12.27> ZVM>WRL0001>Text