Antano Baranausko giminė Sibiro tremtyje
Nori nenori Nori nenori tenka tęsti „temą“ apie lietuvių literatūros klasikų nutremtas, mirdytas ir numirdytas gimines sovietinėse mirties stovyklose. Kalbą pradėjau nuo Maironio giminaičių, atsitiktinai perskaitęs knygoje apie poeto sūnėną Mikalojų Lipčių, Lietuvos kariuomenės žvalgybos pradininką, 1941 ar 1942 metais sunaikintą tremties lageryje. (Tai atspausdinta Virginijaus Gasiliūno elektroninio laikraščio „Šis tas apie šį tą“ 2017 m. balandžio 14 d. numeryje 974). Praėjus vos keliom dienom po rašinio publikavimo, „Metų“ žurnalo naujausiame – Nr. 4 išstudijavęs eilinę Juozo Baltušio dienoraštinio striptizo (jokia striptizo forma Lietuvoje, berods, nėra draudžiama įstatymu?) dozę, kuo toliau, matyt, dėl literatūrinės skaitytojų aklimatizacijos (apsipratimo) vis monotoniškesnę, akimis taip pat permečiau Ingos Liepaitės ir Antano Verbicko studijos „Antano Baranausko asmeninė biblioteka“ recenziją „Kai kalba ne tik knygos“ (autorė Reda Griškaitė). Žvilgsnis u...