Pirmyn, drebėdami!

  Žemaitės Raštuose nepublikuoti kūriniai (Diletanto išvedžiojimai Pačiam Sau)   „Leidau sau pažemaičiuoti truputėlį nors beišnykstančiomis gramatinėmis formomis, kurių užvis labiau gedauju širdžiai atgauti“. (Stanislava Kochanauskaitė. „Laiko Tėkmėje“, 2019, p. 21)     Akademikų idiotizmas ar kaimo demokratizmas?          Gyvenu Antakalnio plytinio penkiaaukščio 4 aukšte. Lauke palei langą, ties kuriuo dabar sėdžiu ir rašau, maždaug už 2 metrų nuo jo, tiesiasi saulės pusėn ąžuolo šaka. Pats ąžuolas auga namo gale ir, nepaisant miesto džiunglių, tiksliau – mūrų įstatymų, laikosi įsikibęs apkapotomis, bet vis dar galingomis šaknimis į išasfaltintą, apcementintą   kairiojo Neries kranto gimtąjį smėlį. Prieš maždaug 10 metų kita jo šaka, pūstelėjus stipresniam vėjeliui, baksnodavo savo gilėtos letenos pirštu į jau minėto lango stiklą… Ir jausdavausi tada esąs arčiau gamtos, arčiau kokios nors kuklios, sarmatlyvos žvai...

        Akademikų idiotizmas ar kaimo demokratizmas         Dar nepublikuoti Žemaitės grožiniai raštai     Akademikų idiotizmas ar kaimo demokratizmas?                      („Vokyče pagrabs“)   Gyvenu Antakalnio plytinio penkiaaukščio 4 aukšte. Lauke palei langą, ties kuriuo dabar sėdžiu ir rašau, maždaug už 2 metrų nuo jo, tiesiasi saulės pusėn ąžuolo šaka. Pats ąžuolas auga daugiabučio namo gale ir, nepaisant miesto džiunglių, tiksliau – mūrų įstatymų, laikosi įsikibęs apkapotomis, bet vis dar galingomis šaknimis į apibetonintą kairiojo Neries kranto gimtąjį smėlį. Prieš maždaug 10 metų kita jo šaka, pūstelėjus stipresniam vėjeliui, baksnodavo savo gilėtos letenos pirštu į jau mano minėto lango stiklą… Ir jausdavausi tada esąs arčiau gamtos, arčiau kokios nors kuklios, sarmatlyvos žvaigždelės, arčiau kažk...