Pirmyn, drebėdami!

  ŠAŠAI   ir   KARPOS     Na ir sekasi „Literatūrai ir menui“ su autoriais, rašančiais paminklų Vilniaus „viešosiose erdvėse“ tema. Turėjo chaotiškąjį romantiką leninianos specialistą Kęstutį Šapoką (Literatūra ir menas, 2009 m., Nr. 30), dabar jam jau „gražiai antrina“ logiškoji realistė balvonistikos globėja Kristina Stančienė (Literatūra ir menas, 2010 m., Nr. 22). Paletė plati – lyg vaivorykštė virš Sapieginės miško kalvų. K. Stančienė, kaip ir Rusijos ambasada Lietuvoje, įžvelgia statišką (amžiną, neginčijamą) balvonų skulptūrinių grupių ant Žaliojo tilto vertę. Grupių yra 4 –ant kiekvieno tilto kampo po vieną. Oficialiai šiuo metu jos įvardijamos šitaip: „Žemės ūkis“, „Pramonė ir statyba“, „Mokslo jaunimas“, „Taikos sargyboje“. Rusijos ambasadai, guldau galvą, nusispjauti ant pirmųjų trijų „grupių“ – kolchozninkų, mūrininko ir šachtininko, studentų. Svarbiausioji jai ketvirtoji – du automatais ginkluoti raudonarmiečiai su raudona vėliava rankose – ...

    KANDIES   SKRYDIS                                  p.200–208     Be abejonės, kiekvienas iš mūsų yra matęs skraidančią kandį, gal net bandęs pagauti ją saujon ar pričiupti tarp delnų. Ir, veikiausiai, įsitikino, kaip sunku yra tai padaryti. To priežastis – kandies sugebėjimas iškart ir nepaprastai stipriai (dideliu kampu) keisti skrydžio kryptį, ir daryti tai nuolatos. Skrydžio trajektorijos neįmanoma nuspėti – tiek chaotiški ir neprognozuojami yra maršruto pasikeitimai. Karo ginklų technologai gali tik pasvajoti apie tokiu principu veikiančio ir taip skriejančio, sakykime, lėktuvo sukonstravimą. Jokia kulka ar raketa negalėtų į jį tiesiogiai pataikyti. Antras įdomus momentas, stebint tokio drugelio judėjimą, yra tas, jog jis zigzaguoja ne ant vietos, o greičiau ar lėčiau nuplasnoja į jam reikalingą pusę. Apibendrindami galėtume pasakyti taip: tas chaotiškas judėjim...

  IŠSITYČIOJIMO   AKTAI   arba Kęstučio Šapokos rašinio „ Leninas ir vėl Vilniuje“ revizionistinė apžvalga     Tai reto kvailumo piktybiškas tekstas, pilnas loginių prieštaravimų, liapsusų, prirašymų, nurašymų, lingvistinių ir metaforinių apsiskaičiavimų bei „apsvėrimų“, bet, niekšingiausia, su viena aiškia generaline linija: kuo labiau išsityčioti iš Kudirkos skulptūros, o pakeliui – ir iš paties Kudirkos, ir iš viso to, kas kudirkiška, tautiška, kas susiję su įprastinių vertybių gerbimu, išsaugojimu ir tęstinumu, su tradicine galvosena ir pasaulėjauta, su tuo, kas mus jungia ir daro lietuvių tauta ir su tos tautos namų – Lietuvos valstybės – jaukumu, saugumu ir vientisumu. Kilo mintis padaryti šio niekingo rašinio reviziją ir surašyti atlikto patikrinimo rezultatų aktą. Kad būtų patogiau, nusprendžiau tai daryti pastraipa po pastraipos. Jų suskaičiavau penkiolika. Plius iliustruojanti nuotrauka. Auditas! Pirma pastraipa: nuo žodžio „Tokia“ iki ž...