Perrašyta Ingridos ŠIMONYTĖS programa

 

Kaip aš perrašyčiau

TĖVYNĖS SĄJUNGOS  –  LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ 

 RINKIMŲ   PROGRAMĄ

 

Mes – tai Valstybė. Valstybė – tai mes. Mes – tai Lietuvos žmonės. Stipri ir laisva Lietuvos valstybė – tai sveiki ir laimingi  Lietuvos žmonės. Didžiausias nesusipratimas, didžiausia klaida, didžiausias nusikaltimas daromas tada, kai Valstybė supriešinama su jos piliečiais. Silpna, bejėge tampa ta Valstybė, kurios  gyventojai atsiriboja nuo jos, ima ją niekinti. Niekinti, neapkęsti, tyčiotis iš savo Valstybės – tai reiškia niekinti save, neapkęsti savęs, tyčiotis iš savęs paties. Tai ne gyvenimas, o pragaras.

Todėl mes, TĖVYNĖS SĄJUNGOS – LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ kandidatai į Lietuvos Respublikos Seimą, jei būtume išrinkti, pasižadame sąžiningai ir išmintingai atstovauti Jus ir taip stiprinti Lietuvos Valstybę. Tai reiškia, kad savo gabumus ir kompetencijas, dvasines ir protines galias, moralinius įsitikinimus panaudotume tam, kad kiekvienas iš JŪSŲ galėtų kuo pilniau, efektyviau atsiskleisti kaip laisvos, unikalios asmenybės, įgyvendinti savo talentus, jaustis savarankiška, reikalinga ir laiminga Lietuvos Valstybės dalimi.

Savo siekių ir įsipareigojimų įgyvendinimui per būsimą Seimo kadenciją esame numatę šią 7 punktų programą:

     1. Demokratijos,  kaip laisvų žmonių ugdymo ir stiprios Lietuvos sukūrimo priemonės pilnutinis panaudojimas. Demokratija – tai gyvas, besiplėtojantis, beaugantis, dažnai prieštaringai pasireiškiantis socialinis organizmas. Demokratija, tai mechanizmas, turintis užtikrinti daugumos valią ir mažumos teises, tai yra, kad daugumos valia neturi kėsintis į mažumų teises, o mažumų teisės neturi virsti diktatu daugumos valiai.

      Praktiniame gyvenime, ypač dabartiniu laikotarpiu, šiuolaikinės, skaitmeninės  technologijos tiesiog įžūliai primetamos visuomenei, ypač bankininkystės, mokestinių atsiskaitymų, ryšių, aptarnavimo ir kituose sektoriuose. Todėl dėsime visas pastangas, kad šiuolaikinės technologijos ne diktuotų žmonėms, toldamos nuo jų poreikių ir galimybių, o tarnautų jiems. Deja, tam trukdo šaltas, bukas technologizmas, technokratizmas, biurokratizmas. Tam padeda nuoširdus  žmoniškumas.

     2. Vaikai – mūsų ateitis. Visi gimstame skirtingi, įvairiai gabūs bei įdomūs. Tai žmonių bendruomenės stiprybė. Vadinasi, Valstybė, tai yra Lietuvos tauta, turi siekti ne visų sulyginimo, suvienodinimo, o sudaryti tokias pačias ar  panašias  galimybes puoselėti, ugdyti, lavinti įgimtus vaikų gabumus, skirtingumus, polinkius. Vienintelė teisinga tautos ir žmonijos raidos kryptis – kuo palankesnių sąlygų sudarymas jaunos asmenybės saviugdai, akiračio plėtotei, gabumų atskleidimui ir įtvirtinimui.

3. Sveikatos apsauga. Šiuo metu aktualus yra ne tik šeimos gydytojų savarankiškumo stiprinimas, bet ypač jų pacientų teisių didinimas. Kur tai matyta, kad žmogus, norėdamas pasiskiepyti nuo gripo, dar turi gauti ir šeimos gydytojo sutikimą!

4. Ekonomika. Nereikia trukdyti jokiai ekonominei iniciatyvai, kuri nesikerta su pagrindiniais teisiniais, gamtosauginiais, estetiniais, ekologiniais, doroviniais reikalavimais. Kas yra prioritetiška, o kas ne, turi nuspręsti gyvenimas. Valstybės vaidmuo čia – patariamasis, rekomendacinis, ekspertinis, jei reikia – baudžiamasis.

5. Dievas įkvepia, o gamta suteikia  žmonėms skirtingus sugebėjimus, reikalingus žmonių bendruomenės subalansuotam funkcionavimui. Darbai yra skirtingo pavojingumo, protinio ir fizinio sunkumo. Visi neįstengtų būti lėktuvų pilotais, bet daugelis pajėgtų dirbti kiemsargiais. Bet už visus darbus turi būti tinkamai, protingai atlyginama. Kitaip sakant, bendru visuomenės sutarimu turi būti nusprendžiama, kaip turi būti atsilyginama pilotams ir kaip kiemsargiams. Kuo visuomenė brandesnė bei turtingesnė, tuo skirtumai tarp įvairių profesijų ir visuomeninių sluoksnių turi įgauti vis lankstesnę, dinamiškesnę, bendruomenės supratimu, teisingesnę  išraišką, tai yra, žmones suburiančią, o ne supriešinančią . Kadangi lietuvių tauta negausi, todėl Valstybei, tai yra mums, reikia išsikelti tikslą, kad mūsų populiacija išaugtų bent iki 8-10 milijonų. Kryptingai ir itin protingai veikiant, tai galima pasiekti, nors šiuo metu visiems ir atrodytų, kad tai yra tik niekuo nepagrįstos svajonės.

6. Grėsmės valstybingumui. Pačios didžiausios grėsmės yra vidinės. Jei žmonės nebenorės kurti ir ginti savo Lietuvos, jokios amerikos ir jokie nato jos neišgelbės. Išorinės karinės grėsmės taip pat įmanomos, bet XXI amžiuje brutalus totalinis susidorojimas su tauta agresoriui  duotųsi sunkiau, nei tai buvo XX amžiuje. Kita reali išorinė grėsmė lietuvių tautos egzistavimui, aišku, yra Putino-Lukašenkos  AE buvimas Astrave. Ji turi būti demontuota! Tai Lietuvos Respublikos užsienio politikos prioritetas, Lietuvos Valstybės reikalas, kitais žodžiais kalbant – mūsų visų gyvybės ar mirties klausimas.

7. Aplinka ir mes. Kol pilnutinai neįsisąmonėsime, kad ne butai,  sodybos, ne pilys, bunkeriai, o mus supanti aplinka – oras, vandenys, miškai, laukai su visa jų flora ir fauna – yra mūsų tikrieji, natūralūs namai, tol labai sunkiai ar visai nesiseks sutarti, sugyventi su tuo, kas leidžia mums alsuoti, maitintis, džiaugtis gyvenimu, tai yra būti, – su gamta.

Perrašė Pranas Vasiliauskas

žymos: Ingrida Šimonytė, Tėvynės Sąjunga (LKDP), Pranas Vasiliauskas